← SPANGOLITA
Grįžimas į Lietuvą

Iš Ispanijos – gyventi atgal į Lietuvą. Ką reikia sutvarkyti prieš išvykstant?

2026-11-03
Grįžimas gyventi iš Ispanijos į Lietuvą – persikraustymo ir dokumentų tvarkymo iliustracija

Į Lietuvą galbūt grįžtate kasmet. Aplankote artimuosius, susitinkate su draugais, apsiperkate, nuvažiuojate prie ežero. Gal net turite ten savo būstą. Tad nei Lietuva Jums svetima, nei jos gyvenimas nežinomas.

Tačiau šį kartą viskas truputį kitaip. Bilietai perkami ne dviem savaitėms, o daiktai kraunami ne į atostogų lagaminą. Nusprendėte iš Ispanijos persikelti gyventi atgal į Lietuvą.

Ir tuomet paaiškėja, kad per tuos metus Ispanijoje prisikaupė ne tik daiktų, bet ir visokiausių reikalų. Darbas, mokesčiai, socialinis draudimas, gydytojai, bankai, dokumentai, sutartys. Kai kas čia gyvena dvidešimt ar net trisdešimt metų, augina vaikus, turi nuosavą būstą ar verslą.

Ar visa tai tiesiog paliekama už nugaros? Kas nutinka Ispanijoje sukauptam darbo stažui? Ar reikia atsisakyti žaliojo NIE? Kaip vėl įsitraukti į Lietuvos sveikatos draudimo sistemą? Ir ar Ispanijos mokesčių inspekcija dar gali kuo nors domėtis, kai Jūs jau gyvenate Lietuvoje?

Grįžti gyventi į Lietuvą nėra sudėtinga. Tačiau prieš išvykstant verta tvarkingai užbaigti vienus reikalus ir pasirūpinti kitais. Ypač jeigu nenorite po kelių mėnesių iš Lietuvos aiškintis, kodėl Ispanijoje vis dar nuskaitomi pinigai ar siunčiami oficialūs pranešimai.

Prieš išvykstant iš Ispanijos – ką reikėtų sutvarkyti?

Pradėkime nuo gyvenamosios vietos.

Jeigu Ispanijoje buvote registruoti savivaldybės gyventojų registre (padrón municipal), persikeldami nuolat gyventi į kitą šalį turėtumėte pasirūpinti išregistravimu.

Dėl to kreipiamasi į savo savivaldybę – Ayuntamiento. Pasitikrinkite, kaip konkrečioje savivaldybėje pranešama apie išvykimą gyventi į užsienį (baja por traslado al extranjero), ir išsaugokite patvirtinimą.

Taip pat reikėtų pasitikslinti savo registracijos Ispanijos užsieniečių registre klausimą. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos parengtoje atmintinėje grįžtantiems būtent iš Ispanijos rekomenduojama kreiptis į Policía Nacional arba Oficina de Extranjería dėl išvykimo ir registracijos duomenų sutvarkymo.

Kadangi žmonių turimi dokumentai ir jų teisinė padėtis gali skirtis, prieš vykstant geriausia pasitikslinti, kokios procedūros reikia būtent Jums.

Ir nepamirškite visai žemiškų dalykų.

Jeigu nuomojatės būstą, iš anksto peržiūrėkite nuomos sutartį: prieš kiek laiko turite pranešti apie išsikraustymą, kokios sąlygos taikomos grąžinant užstatą, kaip perduoti raktus.

Atskirai pasirūpinkite elektra, vandeniu, internetu, draudimais ir kitomis sutartimis. Vien tai, kad jau nebegyvenate bute, paslaugų tiekėjui savaime nėra priežastis nustoti siųsti sąskaitas.

Prieš uždarydami ispanišką banko sąskaitą taip pat pagalvokite, ar jos dar neprireiks. Gal laukiate mokesčių grąžinimo, nuomos užstato ar paskutinio atlyginimo? Gal iš jos vis dar apmokamos kokios nors prievolės?

Kartais protingiau pirmiausia užbaigti visus atsiskaitymus ir tik tuomet spręsti, ar sąskaitą uždaryti. O jeigu ją pasiliksite, bankui reikės atnaujinti gyvenamosios vietos ir, kai taikoma, mokestinės rezidencijos duomenis.

Ar išvykus iš Ispanijos prarandamas NIE?

Čia turime gerą žinią: pats NIE numeris niekur nedingsta.

NIE yra Jūsų asmeninis užsieniečio identifikavimo numeris Ispanijoje. Jis nėra tas pats, kas teisė gyventi šalyje ar žalias registracijos pažymėjimas.

Todėl persikėlus į Lietuvą nereikia manyti, kad po kelerių metų vėl atvykus į Ispaniją bus suteiktas visiškai naujas NIE.

Apie šių dokumentų skirtumus jau rašėme SPANGOLITA straipsnyje „Ar jūsų NIE turi galiojimo laiką?“.

Tačiau yra vienas svarbus niuansas tiems, kurie Ispanijoje gyveno ilgai.

Europos Sąjungos pilietis, teisėtai ir nepertraukiamai gyvenęs Ispanijoje penkerius metus, paprastai įgyja teisę nuolat gyventi šalyje.

Ši nuolatinio gyvenimo teisė gali būti prarasta, jeigu iš Ispanijos išvykstama ilgiau nei dvejiems metams iš eilės.

Tai numatyta Ispanijos karališkojo dekreto 240/2007 10 straipsnyje.

Vadinasi, svarbu atskirti du dalykus: NIE numeris lieka Jūsų, tačiau anksčiau įgyta nuolatinio gyvenimo teisė nebūtinai išsaugoma neribotą laiką.

Jeigu po kelerių metų nuspręstumėte vėl persikelti į Ispaniją, kaip Lietuvos piliečiai ir toliau galėtumėte naudotis ES laisvo judėjimo teisėmis, tik gyvenimo registraciją ir kitas sąlygas reikėtų vertinti pagal tuometę situaciją.

Kas nutinka Ispanijoje sukauptam darbo stažui?

Šis klausimas turbūt vienas svarbiausių. Ypač tiems, kurie Ispanijoje išdirbo dešimt, dvidešimt ar daugiau metų.

Ir čia galima nusiraminti.

Ispanijoje sukauptas pensijų socialinio draudimo stažas dėl persikėlimo į Lietuvą neprapuola.

Europos Sąjungoje galioja socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės. Jos leidžia vertinti skirtingose šalyse sukauptus draudimo laikotarpius, kai sprendžiama dėl teisės į pensiją.

Tarkime, dvylika metų dirbote Lietuvoje, o dar penkiolika – Ispanijoje.

Atėjus pensiniam amžiui, nereikės rinktis, kurios šalies stažą pasilikti. Nustatant teisę į pensiją gali būti įvertinti abiejose šalyse sukaupti laikotarpiai. O kiekviena valstybė pagal savo taisykles apskaičiuos ir mokės jai tenkančią pensijos dalį.

Beje, pensinis amžius Ispanijoje ir Lietuvoje gali skirtis, todėl abiejų šalių pensijų dalys nebūtinai bus pradėtos mokėti tuo pačiu metu.

Visa tai paaiškina oficialus Europos Sąjungos pensijų vadovas.

Prieš išvykstant pravartu išsisaugoti savo Ispanijos darbo istoriją – Informe de vida laboral. Ją galima gauti per Seguridad Social portalą Importass.

Pravers ir darbo sutartys, pažymos apie atlyginimą, dokumentai apie darbo santykių pabaigą bei kiti svarbūs įrašai.

Nebūtina parsivežti viso popierinio archyvo. Daugelį dokumentų galima saugoti elektroniniu formatu, tik įsitikinkite, kad vėliau galėsite juos atsidaryti ir pateikti.

O jeigu jau gaunate ispanišką pensiją, vien persikėlimas į Lietuvą paprastai nereiškia, kad jos mokėjimas nutrūks. Tačiau apie pasikeitusį adresą būtina informuoti pensiją mokančią įstaigą ir pasitikrinti sveikatos draudimo bei mokesčių klausimus.

Jeigu grįžtate be darbo, nepamirškite U1 ir U2 dokumentų

Šių dviejų trumpų pavadinimų tikrai verta nepainioti.

U1 dokumentas padeda patvirtinti kitoje ES šalyje sukauptus nedarbo draudimo laikotarpius. Jo gali prireikti, jeigu Lietuvoje kreipsitės dėl nedarbo išmokos.

Tačiau pats U1 dar nereiškia, kad išmoka bus automatiškai paskirta.

Nuo 2026 metų liepos 1 dienos Lietuvoje galioja taisyklė, pagal kurią teisei į nedarbo išmoką paprastai reikia turėti bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažo per paskutinius 24 mėnesius.

Dar svarbu, kurioje šalyje dirbote paskiausiai. Pagal ES taisykles nedarbo išmoką paprastai moka paskutinio darbo valstybė, nors yra išimčių, pavyzdžiui, tam tikrais atvejais gyvenant vienoje šalyje, o dirbant kitoje.

Todėl jeigu paskutinė Jūsų darbovietė buvo Ispanijoje, nereikėtų iš anksto manyti, kad grįžę galėsite tiesiog pateikti U1 ir iš karto gauti lietuvišką nedarbo išmoką.

Prieš nutraukdami darbą ar išvykdami pasitikrinkite savo padėtį. Naująsias sąlygas paaiškina „Sodra“.

U2 dokumentas skirtas kitai situacijai: jeigu Ispanijoje jau gaunate nedarbo išmoką ir norite vykti ieškoti darbo į Lietuvą, tam tikromis sąlygomis galite laikinai išsaugoti ispanišką išmoką.

Paprastai prieš išvykstant reikia bent keturias savaites būti registruotam darbo ieškančiu asmeniu Ispanijoje, nors tam tikrais atvejais leidžiamos išimtys.

Dėl leidimo išvykti ir U2 dokumento būtina kreiptis į Ispanijos užimtumo tarnybą – SEPE – dar prieš išvykstant.

Išmoką paprastai leidžiama perkelti trims mėnesiams. Gavus leidimą, šis laikotarpis gali būti pratęstas dar trims.

Yra ir labai svarbus terminas: Lietuvos Užimtumo tarnyboje reikia užsiregistruoti per septynias dienas nuo tada, kai nustojate būti Ispanijos užimtumo tarnybos žinioje. Tai nebūtinai ta pati diena, kai fiziškai atvykstate į Lietuvą.

Visa tai paaiškinta oficialioje SEPE informacijoje.

Dar vienas dalykas: U2 skirtas išmokos perkėlimui ieškant darbo, o ne bet kokiam persikraustymui į kitą valstybę. Jeigu iš darbo išeinate savo noru, teisė į nedarbo išmoką taip pat gali skirtis.

Todėl geriausia išsiaiškinti viską prieš atsisveikinant su darbdaviu. Ypač jei pirmuosius mėnesius Lietuvoje planuojate gyventi iš santaupų arba tikitės nedarbo išmokos.

O sveikatos draudimas? Ar Lietuvoje vėl reikės mokėti PSD?

Šį klausimą būtina išspręsti.

Jeigu daugelį metų gyvenote ir dirbote Ispanijoje, tikriausiai buvote apdrausti jos sveikatos sistemoje. Tačiau persikėlus nuolat gyventi į Lietuvą, draudimo tvarka gali pasikeisti.

Lietuvoje veikia privalomasis sveikatos draudimas – PSD.

Jeigu grįžę įsidarbinsite, įmokos bus mokamos pagal darbo santykiams taikomas taisykles. Jeigu priklausysite grupei, už kurią moka valstybė, pavyzdžiui, turėsite tam tikras sąlygas atitinkantį bedarbio statusą, PSD gali būti finansuojamas valstybės lėšomis.

O jeigu nedirbsite ir nepateksite į valstybės draudžiamų asmenų grupę, PSD paprastai turėsite mokėti patys.

Čia svarbi veiksmų tvarka. Deklaruokite gyvenamąją vietą Lietuvoje, išsiaiškinkite, kokiu pagrindu būsite draudžiami, ir pasitikrinkite, nuo kada įsigalios draudimas.

Daugiau apie tai rašoma Valstybinės ligonių kasos informacijoje.

Jeigu Lietuvoje gyvenamosios vietos anksčiau nebuvote išdeklaravę ir dėl to susikaupė PSD skola, nereikėtų iš karto manyti, kad už visus Ispanijoje praleistus metus privalėsite susimokėti. Pirmiausia kreipkitės į „Sodrą“ ir pateikite dokumentus, patvirtinančius, kur tuo laikotarpiu gyvenote bei buvote drausti.

Dar vienas niuansas aktualus tiems, kurie grįžta jau gaudami pensiją iš Ispanijos arba lieka apdrausti jos sistemoje.

Tam tikrais atvejais sveikatos priežiūra Lietuvoje gali būti organizuojama pagal S1 dokumentą. Jis leidžia vienoje ES valstybėje apdraustam žmogui naudotis sveikatos priežiūra kitoje valstybėje, kurioje gyvena.

Tačiau S1 priklauso ne visiems. Jo poreikis ir išdavimas priklauso nuo konkrečios draudimo situacijos, todėl prieš išvykstant reikėtų pasitarti su Ispanijos INSS ir Lietuvos ligonių kasa.

Svarbiausia – nepalikti sveikatos draudimo likimo valiai. Ypač jeigu vartojate nuolatinius vaistus ar turite suplanuotų gydymo procedūrų.

O kaip su mokesčiais? Ar išvykus iš Ispanijos viskas baigiasi?

Štai čia verta būti atidesniems.

Išvažiuoti iš šalies fiziškai ir nustoti būti jos mokesčių rezidentu – nebūtinai tas pats.

Ispanijoje mokestinė rezidencija vertinama pagal kelias aplinkybes. Viena jų – daugiau kaip 183 šalyje praleistos dienos per kalendorinius metus. Tačiau svarbūs ir ekonominiai bei šeimos interesai.

Pavyzdžiui, jeigu persikeliate į Lietuvą metų pabaigoje, didžiąją metų dalį praleidę Ispanijoje, gali būti, kad už tuos metus vis dar turėsite mokestinių prievolių Ispanijoje.

O jeigu paliekate čia nuomojamą nekilnojamąjį turtą, tęsiate veiklą arba gaunate pajamų iš Ispanijos, mokestinių klausimų gali likti ir vėliau.

Apie pasikeitusią mokestinę rezidenciją reikia informuoti Agencia Tributaria. Asmenims, kuriems taikoma ši procedūra, tam naudojama 030 forma. Ispanijos mokesčių inspekcija nurodo, kad deklaruojant mokestinės rezidencijos perkėlimą į užsienį reikalingas naujosios šalies mokesčių administratoriaus išduotas mokestinės rezidencijos pažymėjimas.

Apie tai rašoma oficialiame Hacienda puslapyje.

Jeigu Ispanijoje dirbote kaip autónomo ir veiklą nutraukiate, reikės atskirai pasirūpinti išregistravimu iš mokesčių inspekcijos ir socialinio draudimo sistemos.

Ir čia jau labai svarbu nepainioti terminų.

Hacienda: nutraukus visą savarankišką veiklą, išregistravimas iš verslininkų ir specialistų registro paprastai atliekamas pateikiant 036 formą per vieną mėnesį nuo veiklos nutraukimo.

Seguridad Social: apie autónomo veiklos nutraukimą reikia pranešti per tris kalendorines dienas po veiklos pabaigos.

Ne per tris darbo dienas, o per tris kalendorines.

Pavėlavus socialinio draudimo įmokos gali būti skaičiuojamos ir už papildomą laikotarpį. Tad šių veiksmų geriau nepalikti paskutinei minutei.

Tikslius terminus rasite Agencia Tributaria ir Seguridad Social puslapiuose.

Apie verslo pradžią ir autónomo veiklą daugiau rašėme mūsų straipsnyje „Kaip pradėti verslą Ispanijoje ir kiek tai kainuoja?“.

Tiesa, nutraukus veiklą dar gali tekti pateikti paskutines mokesčių deklaracijas. Todėl prieš išvykdami susisiekite su savo gestor arba Hacienda ir pasitikrinkite, kas dar liko nesutvarkyta.

Jeigu ketinate gyventi Lietuvoje, bet toliau dirbti nuotoliniu būdu Ispanijos įmonei ar išlaikyti ispanišką veiklą, situacija jau kitokia. Tokiu atveju reikėtų iš anksto išsiaiškinti, kurios valstybės mokesčių ir socialinio draudimo taisyklės bus taikomos.

Lietuvos pusėje dėl pajamų iš užsienio verta pasitikrinti ir VMI informaciją.

Ispanija ir Lietuva turi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, tačiau tai nereiškia, kad bet kokios iš užsienio gaunamos pajamos automatiškai niekur nebedeklaruojamos.

Ką reikėtų parsivežti, jeigu grįžtate su vaikais?

Jeigu vaikai mokėsi Ispanijoje, prieš išvykstant verta paprašyti mokyklos dokumentų apie baigtas klases, mokymosi rezultatus ir ugdymo programą.

Tada Lietuvos mokyklai bus lengviau nuspręsti, kurioje klasėje vaikas turėtų tęsti mokslus ir kokios pagalbos jam gali reikėti.

Juk vaikas gali puikiai suprasti lietuviškai, tačiau lietuvių kalbos gramatikos mokytis mažiau nei Ispanijoje gimusio ir užaugusio bendraamžio tikrai nereikėtų tikėtis.

Laimei, Lietuvoje grįžtantiems vaikams numatyta papildoma pagalba, o kai kuriose mokyklose veikia išlyginamosios klasės ir skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos.

Šias galimybes aptaria „Renkuosi Lietuvą“ informacija grįžtančioms šeimoms.

Jeigu vaikai gimė Ispanijoje, taip pat pasitikrinkite, ar jų gimimas jau įtrauktas į apskaitą Lietuvoje ir ar sutvarkyti Lietuvos asmens dokumentai, jeigu jie priklauso.

Naudinga turėti gimimo liudijimus, o prireikus – ir kitus civilinės būklės dokumentus.

Tik neskubėkite visko versti ir tvirtinti apostilėmis.

Europos Sąjungoje galioja taisyklė, pagal kurią tam tikri vienoje ES valstybėje išduoti viešieji dokumentai, pavyzdžiui, gimimo ar santuokos liudijimai, kitoje ES valstybėje priimami be apostilės.

Be to, galima paprašyti daugiakalbės standartinės formos, kuri pridedama prie dokumento ir dažnai padeda išvengti vertimo išlaidų.

Tai nereiškia, kad vertimo niekada neprireiks. Išimtiniais atvejais jo gali būti paprašyta. Tačiau pirmiausia verta pasitikrinti konkrečius reikalavimus, užuot mokėjus už nereikalingus patvirtinimus.

Plačiau tai paaiškinta oficialiame Europos Sąjungos puslapyje apie dokumentų pripažinimą.

O jeigu Jūsų sutuoktinis nėra Lietuvos pilietis?

Jeigu jis yra, pavyzdžiui, ispanas, kaip ES pilietis gali atvykti į Lietuvą, tačiau persikeliant gyventi ilgesniam laikui reikės pasirūpinti jam taikoma gyvenimo registracijos tvarka.

Jeigu sutuoktinis yra ne ES pilietis, gali reikėti kitokių dokumentų ir leidimo gyventi. Tokiais atvejais verta iš anksto kreiptis į Lietuvos Migracijos departamentą.

O jeigu į Lietuvą vežatės automobilį?

Čia yra vienas svarbus dalykas, apie kurį geriau sužinoti dar prieš planuojant kelionę.

Jeigu Ispanijoje registruotą automobilį nuspręsite nuolat naudoti Lietuvoje, reikės pasirūpinti jo išregistravimu Ispanijoje ir registracija Lietuvoje.

Tačiau šių veiksmų tvarka svarbi.

Ispanijos kelių eismo tarnyba DGT nurodo, kad prieš registruojant automobilį kitoje valstybėje jis turi būti išregistruotas Ispanijoje dėl perkėlimo į užsienį (baja definitiva por traslado al extranjero).

Ir štai kur atsiranda keblumas.

Kai automobiliui atlikta tokia išregistravimo procedūra, juo nebegalima tiesiog važinėti su įprastais ispaniškais numeriais.

Norint nuvykti automobiliu iki Lietuvos, gali reikėti laikinųjų numerių (placas verdes), galiojančio draudimo ir kitų kelionei reikalingų dokumentų. Kitas variantas – gabenti automobilį transportu.

Todėl prieš pradėdami kelionę pasitikrinkite visą procedūrą, įskaitant tranzito šalių reikalavimus. Juk būtų nemalonu susikrovus daiktus sužinoti, kad automobilis tvarkingai išregistruotas, bet kelionei dar neparuoštas.

Visa procedūra aprašyta oficialioje DGT svetainėje.

Lietuvoje automobilio registravimo sąlygas, reikalingus dokumentus ir galimus mokesčius rasite „Regitros“ svetainėje.

Beje, jeigu automobilį vežatės kartu su persikraustymo daiktais, pasitikrinkite ir tai, ar Jūsų atveju gali būti taikomos kokios nors registracijos mokesčių išimtys ar lengvatos.

Pirmieji žingsniai jau sugrįžus į Lietuvą

Dabar pagaliau grįžote. Daiktai dar dėžėse, artimieji jau teiraujasi, kada užsuksite į svečius, o Jūs bandote prisiminti, kur padėjote svarbiausią dokumentų aplanką.

Nuo ko pradėti?

Pirmiausia deklaruokite gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Tai reikia padaryti per vieną mėnesį nuo grįžimo gyventi. Deklaruoti galima per Registrų centro savitarną, taip pat atvykus į savivaldybę ar seniūniją.

Toliau pasirūpinkite PSD – įsitikinkite, kad esate apdrausti ir aišku, kas moka įmokas. Jeigu reikia, pasirinkite šeimos gydytoją ir prisiregistruokite gydymo įstaigoje.

Jeigu ieškosite darbo, kreipkitės į Užimtumo tarnybą. Ten galėsite sužinoti apie darbo pasiūlymus, mokymus bei išmokų galimybes.

Jeigu turite vaikų, pasirūpinkite jų mokyklos ar darželio klausimais. Jei gaudavote šeimos ar vaikų išmokas Ispanijoje, apie pasikeitusias aplinkybes informuokite jas mokėjusias institucijas ir išsiaiškinkite, kurios valstybės išmokos priklausys toliau.

O jeigu dar turite neišspręstų klausimų dėl Ispanijoje išduotų dokumentų ar socialinių išmokų, nedelskite. Kol turite prieigą prie ispaniškų elektroninių paslaugų, daugelį dokumentų bus kur kas lengviau gauti.

Maža atmintinė prieš užveriant paskutinį lagaminą

Kad vėliau nereikėtų visko prisiminti iš naujo, prieš išvykstant verta peržiūrėti, ar pasirūpinote svarbiausiais dalykais:

Šią atmintinę verta papildyti pagal savo aplinkybes. Vienam žmogui pakaks kelių veiksmų, kitam prireiks daugiau pasiruošimo.

Ar grįžtant į Lietuvą reikia viską pradėti iš naujo?

Tikrai ne.

Ispanijoje sukaupta patirtis, darbo stažas ir daugelis įgytų teisių neišnyksta vien todėl, kad nusprendėte gyventi kitoje valstybėje.

Tačiau keičiasi Jūsų gyvenamoji vieta, o kartu gali keistis ir sveikatos draudimo, mokesčių, išmokų bei kitų paslaugų tvarka.

Svarbiausia viską susitvarkyti neskubant ir nepalikti atvirų reikalų su mintimi „gal kaip nors savaime išsispręs“.

Nes persikraustymas ir taip kainuoja nemažai laiko, pinigų bei kantrybės. Visai nebūtina prie šių išlaidų dar prisidėti baudų, skolų ar prarastų išmokų dėl vienos laiku neužpildytos formos.

O jeigu prieš išvykdami dar ieškosite Ispanijoje lietuviškai kalbančio specialisto, kuris galėtų padėti sutvarkyti likusius reikalus, užsukite į mūsų „Myliu Ispaniją“ verslų ir paslaugų katalogą. Galbūt ten rasite žmogų, kurio pagalbos kaip tik reikia.

Grįžti į Lietuvą gyventi – visai kas kita nei atvykti atostogų. Bet tinkamai pasiruošus nereikia baimintis, kad išvykdami iš Ispanijos paliksite kažką svarbaus nesutvarkyto.

Namų adresas gali pasikeisti. O tai, ką per daugelį metų sukūrėte, nebūtinai turi likti praeityje.


Straipsnis parengtas remiantis oficialia Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, „Sodros“, Valstybinės ligonių kasos, Užimtumo tarnybos, Ispanijos administracijos ir Europos Sąjungos informacija. Duomenys patikrinti 2026 m. lapkričio 3 d. Konkrečios procedūros priklauso nuo asmens darbo, šeimos, turto ir draudimo aplinkybių. Prieš priimant svarbius sprendimus rekomenduojama pasitikrinti savo situacijai taikomas taisykles.