← SPANGOLITA
Ispanija be rožinių akinių

Ispanijoje vėl kalbama apie 72 valandas. Ar žinotumėte, ką daryti dingus elektrai?

2026-11-11
Tamsoje deganti žvakė, simbolizuojanti pasirengimą elektros tiekimo sutrikimams Ispanijoje.

2025 metų balandžio 28-oji daugeliui Ispanijoje gyvenančių žmonių įsiminė be jokio išankstinio perspėjimo. Vieną akimirką viskas veikė kaip įprasta, kitą – didelėje žemyninės Ispanijos dalyje nebeliko elektros. Sustojo traukiniai, sutriko mobilusis ryšys, dalis parduotuvių nebegalėjo priimti mokėjimų kortelėmis. Kas tuo metu buvo darbe, kelyje ar toli nuo namų, turėjo visai kitokių rūpesčių nei tas, kuris ramiai laukė savo svetainėje.

Praėjus daugiau nei metams, jau žinome daugiau ir apie patį gedimą. 2026 metų kovą paskelbtame tarptautinės ekspertų grupės galutiniame tyrime aprašyta visa grandinė techninių veiksnių: įtampos svyravimai, nepakankamas jos valdymas, generatorių atsijungimai. Tai nėra istorija apie kažkieno slapta paspaustą mygtuką. Bet ne mažiau nemaloni išvada lieka ta pati: sistema, kuria kasdien naudojasi milijonai, gali sutrikti greičiau, nei žmogus spėja suprasti, kas vyksta.

Ir štai 2026 metų lapkričio 3 dieną Europos Komisija paskelbė naujas gyventojų pasirengimo krizėms gaires. Jose vėl minimos 72 valandos – laikas, kurį žmogus turėtų gebėti pasirūpinti būtiniausiais poreikiais, kol organizuojama pagalba. Tai ne įspėjimas, kad Europai liko trys paros iki nelaimės. Tiesiog po pastarųjų metų įvykių klausimas, ką iš tikrųjų turime namuose, jau nebeatrodo toks keistas.

Lietuvoje žinome LT72. O ką žinome apie Ispaniją?

Lietuvoje apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms kalbama seniai. Ne vienas yra matęs LT72 rekomendacijas, girdėjęs apie išvykimo krepšį, vandens atsargas. Persikėlus į Ispaniją tas žinojimas niekur nedingsta, tačiau atsiranda papildoma problema: čia veikia kitos tarnybos, perspėjimai dažnai būna kita kalba, o pavojai priklauso ir nuo vietovės.

Gyvenant netoli Viduržemio jūros, daug svarbiau gali būti žinoti, ar jūsų gatvė patenka į užliejamą zoną. Miškingoje vietovėje – kur eiti kilus gaisrui. Kalnuose – kaip reaguoti į stiprų lietų ar uždaromus kelius. Ispanija didelė; vienos šeimos pasirengimo planas Malagoje nebūtinai tiks šeimai, gyvenančiai Astūrijoje ar Kanarų salose.

Tad klausimas ne tas, ar Ispanija apskritai saugi. Kur kas naudingiau žinoti, kas gali nutikti būtent jūsų mieste, rajone, name. Be to, 72 valandos nėra stebuklinga riba, po kurios valdžia pažadėjo visiems pristatyti maisto. Tai pasirengimo orientyras, o ne pagalbos pristatymo grafikas.

Kai telefonas praneša apie pavojų, bet ne lietuviškai

Ispanijoje veikia ES-Alert – sistema, skirta perspėti gyventojus apie ypač rimtas grėsmes jų buvimo vietovėje. Pranešimas gali pasirodyti telefono ekrane su garsiu signalu ir vibracija, net jei telefonas nutildytas. Nereikia atskiros programėlės, o signalas siunčiamas per mobiliojo ryšio tinklą, ne per įprastą interneto programėlę.

Tačiau čia yra detalė, apie kurią užsieniečiai turėtų pagalvoti iš anksto. Oficialiai perspėjimai siunčiami ispaniškai ir, kai taikoma, atitinkama regiono oficialiąja kalba. Kartais pridedamas antras tekstas, paprastai anglų kalba, bet tai priklauso nuo perspėjimą siunčiančio centro ir telefono nustatymų. Lietuviško pranešimo tikėtis nereikėtų.

Įsivaizduokite ne abstrakčią katastrofą, o tokį momentą: esate namuose, gaunate pranešimą su žodžiu confinamiento. Kasdienėje kalboje gal jo ir neteko sutikti. O čia jis reiškia nurodymą pasilikti saugioje patalpoje, ne savavališkai išvykti. Evacuación, priešingai, reiškia evakuaciją. Supainiojus šias sąvokas galima padaryti būtent tai, ko tarnybos prašo nedaryti.

Kiti naudingi žodžiai: inundación – potvynis, incendio forestal – miško gaisras, aléjese – pasitraukite toliau, zona de riesgo – pavojinga teritorija, simulacro – pratybos. Žodynėlis nepakeičia tikrojo perspėjimo teksto, bet gali padėti greičiau susigaudyti. Gavus ES-Alert būtina perskaityti visą pranešimą, patikrinti, ar jis nėra pratybų dalis, ir laikytis konkrečių nurodymų.

Beje, jei telefonas išjungtas arba nėra jokio tinklo ryšio, perspėjimas jo tuo metu nepasieks. Štai kodėl vien telefono nepakanka, net jei jis pats naujausias.

Viskas prasideda ne nuo kuprinės

Internete galima rasti įspūdingų „išgyvenimo rinkinių“. Pasižiūrėjus jų nuotraukas atrodo, kad prieš išjungiant šviesą reikėtų įsigyti pusę žygių parduotuvės. Iš tiesų daugelį reikalingų daiktų žmonės jau turi. Bėda ta, kad nežino kur.

Pabandykite be pasiruošimo surasti žibintuvėlį. Ar jis išvis veikia? Kur laikomos atsarginės baterijos? Jei namuose yra vyresnio amžiaus žmogus, ar jis žino, kur padėti jo vaistai, kai nereikia nieko klausinėti? O grynųjų pinigų – bent kasdieniams pirkiniams – dar turite?

Pirmiausia verta susitvarkyti namų atsargas. Lietuvos LT72 nurodo orientacinį kiekį: vienam žmogui trims paroms – šeši litrai geriamojo vandens. Tai minimalus atspirties taškas, ne kiekis visoms situacijoms. Per karščius, ligos atveju ar turint mažų vaikų vandens gali reikėti daugiau; nepamirškite ir augintinių.

Maistas turėtų būti toks, kurį galima valgyti be viryklės. Pravers žibintuvėlis, radijas su baterijomis ar rankiniu įkrovimu, įkrauta išorinė baterija, būtiniausi vaistai, pirmosios pagalbos priemonės, nedidelės vertės banknotai. Svarbūs dokumentai ir kontaktai taip pat neturėtų gyventi vien debesyje arba telefone. Atsarginis įkroviklis nedaug padės, jei nebebus kaip prisijungti prie svarbaus dokumento.

Jei šeimoje yra žmogus, kuriam reikia elektrinio medicinos prietaiso, tokio pasirengimo sąrašas jau netinka be papildomo individualaus plano. Tokiu atveju iš anksto derėtų aptarti atsarginį sprendimą su gydytoju ar paslaugos teikėju. Dujos, anglys, kepsninė ar generatorius uždaroje patalpoje nėra saugus elektros pakaitalas: apsinuodijimas smalkėmis gali būti mirtinas.

Kita vertus, turėti atsargų namuose ir būti pasiruošus evakuacijai – ne tas pats. Jei tenka skubiai išeiti, reikalingi lengvai pasiekiami dokumentai, vaistai, vanduo, raktai, sezonui tinkami drabužiai. Kuprinė turi būti tokia, kurią iš tikrųjų panešite. Nei kaimynas, nei gelbėtojai neprivalo nešti viso jūsų namų ūkio.

Pavojus prasideda nuo adreso

Viena praktiškiausių Ispanijos valstybės paslaugų nėra itin graži ar paprasta naudoti. Tai Sistema Nacional de Cartografía de Zonas Inundables – oficialus užliejamų teritorijų žemėlapis. Jame galima pasižiūrėti, ar konkreti vieta patenka į pažymėtas potvynių rizikos zonas.

Žemėlapis nėra visažinis. Pati ministerija įspėja, kad ne visos užliejamos vietos jau sužymėtos. Tačiau jei planuojate nuomotis arba pirkti būstą, jį atsidaryti verta dar prieš važiuojant apžiūrėti buto. Gražus pirmas aukštas prie upelio rudenį gali turėti visai kitą reikšmę nei liepą.

Aktualius meteorologinius perspėjimus skelbia Ispanijos meteorologijos agentūra AEMET. Vietinius veiksmų nurodymus pateikia regioninės civilinės saugos tarnybos ir 112. Šių informacijos šaltinių verta paieškoti ir išsisaugoti tada, kai oras geras. Per liūtį, kai dingsta ryšys, prisiminti nepažįstamos svetainės adresą būtų gana prastas planas.

O jeigu gatvė jau užtvindyta, nereikia bandyti jos pervažiuoti ar pereiti. Ispanijos civilinė sauga įspėja, kad po vandeniu gali būti nematomų kliūčių ir stipri srovė; pirmiausia reikia rinktis saugesnę, aukštesnę vietą ir laikytis tarnybų nurodymų. Automobilis nėra vertesnis už žmogų.

Gyvenant nuomojamame būste yra ir mažesnių, bet visai žemiškų klausimų: kas atsako už sugedusią įrangą, o kas turi pasirūpinti jos priežiūra? Apie vieną iš tokių ginčų rašėme straipsnyje „Sugedo boileris nuomojamame bute Ispanijoje“. Nelaimės mastas gali būti visai kitoks, tačiau sutarties nežinojimas retai padeda.

O jeigu vis dėlto prireiks pagalbos?

Ispanijoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bendrasis skubiosios pagalbos numeris yra 112. Skambutis nemokamas. Oficialioje Ispanijos administracijos informacijoje nurodoma, kad juo galima skambinti ir be aktyvios SIM kortelės arba jei nepasiekiamas jūsų įprasto operatoriaus tinklas. Tai, žinoma, nereiškia, kad telefonas susisieks su tarnybomis ten, kur apskritai nėra jokio pasiekiamo tinklo.

Skambinant svarbu pasakyti, kur esate, kas nutiko ir ar yra sužeistų ar žmonių, kuriems reikia skubios pagalbos. Pravartu išmokti ispaniškai pasakyti savo adresą – ne tik gatvę, bet ir miestą, aukštą, buto numerį. Ne visi gyvenamojo komplekso vartai pažymėti taip aiškiai, kaip norėtųsi.

Šeimos planas irgi neturi būti sudėtingas. Užtenka iš anksto susitarti, kur susitiksite, jeigu vaikai bus mokykloje, vienas suaugęs darbe, o telefonai nebeveiks. Kas pasirūpins augintiniu? Kas patikrins vyresnį kaimyną? Kur yra dokumentai? Tokių pokalbių paprastai niekas neplanuoja sekmadienio pietums, bet ramioje aplinkoje jie vyksta lengviau nei su sirena fone.

Ką iš tikrųjų reiškia tos 72 valandos?

Ne tai, kad tris paras privalote išgyventi vieni, kad valdžia nieko nedarys ar kad artėja karas. Europos Komisijos paskelbtos gairės yra pasirengimo rekomendacijos. Jos skirtos tam, kad kilus įvairaus pobūdžio krizei kuo daugiau žmonių turėtų pagrindines priemones ir galėtų ramiau priimti sprendimus, kol pagalba organizuojama.

Ir tikriausiai svarbiausia čia net ne vandens buteliai. Rinkinių galima nusipirkti. Informacijos taip pat apstu. Sunkiau įveikti įprotį viską atidėti: rytoj nupirksime baterijų, kitą savaitę patikrinsime draudimą, kada nors pasižiūrėsime, ar tas namas tikrai nėra užliejamoje vietoje.

2025-ųjų balandį daugeliui Ispanijoje nepatogiai priminė vieną dalyką: įprastas gyvenimas laikosi ant paslaugų, kurių veikimo paprastai nė nepastebime. Geriau sužinoti, kur namuose padėtas žibintuvėlis, dar tada, kai jo nereikia.

Jeigu dar tik svarstote persikelti į Ispaniją, apie galimas rizikas verta galvoti kartu su būsto, darbo ir biudžeto klausimais. Daugiau gyvenimo Ispanijoje temų rasite SPANGOLITA tinklaraštyje, o nuosekliai planuojantiems persikėlimą skirta knyga „Kodėl Ispanija?“. Tai jau atskiras pokalbis – ne apie baimę, o apie pasiruošimą tikram gyvenimui.

Informacija patikrinta 2026 m. lapkričio 10 d. Pavojaus atveju vadovaukitės tuo metu galiojančiais vietos tarnybų nurodymais.

Šaltiniai ir naudingi puslapiai