← SPANGOLITA
Būstas Ispanijoje

Sugedo boileris nuomojamame bute Ispanijoje. Kas dabar mokės?

2026-11-04
https://res.cloudinary.com/zfugzffv/image/upload/v1793794186/Caldera_oxidada_en_pared_desgastada.png

Ryte atsukate karštą vandenį, o iš čiaupo , kad pradės bėgti toks šaltas, kad akimirksniu išsibudinate geriau nei po dviejų kavos puodelių.

Palaukiate. Gal dar sušils?

Nesušyla.

Panašu, kad sugedo boileris. Pranešate buto savininkui, o šis atsako: „Na, juk jūs ten gyvenate ir naudojatės. Tai ir susitvarkykite.“

Štai ir prasideda ginčas. Vienas mano, kad už remontą turi mokėti savininkas, kitas – kad nuomininkas. O boileris, nu nešyla, nors tu ką.

Tai kas iš tikrųjų turi mokėti, kai nuomojamame bute sugenda vandens šildytuvas, skalbyklė, šaldytuvas ar kita įranga? Ir ką daryti, jeigu savininkas atsisako ką nors taisyti?

Ispanijos įstatymai šiuo klausimu numato gana aiškias pareigas. Tik gyvenime kartais tenka gerokai pavargti, kol pavyksta susitarti, kas apmokės sąskaitą.

Ką sako Ispanijos įstatymai?

Pagrindinės nuomotojo ir nuomininko pareigos aprašytos Ispanijos nuomos įstatyme – Ley de Arrendamientos Urbanos (LAU).

Jo 21 straipsnyje numatyta, kad būsto savininkas privalo atlikti remontą, kuris būtinas norint išlaikyti butą tinkamą gyventi. Vien dėl tokių remonto darbų jis negali padidinti nuomos kainos.

Tačiau yra išimtis: jeigu gedimą sukėlė pats nuomininkas, atsakomybė gali tekti jam.

Nedidelį remontą dėl įprasto kasdienio naudojimo taip pat paprastai apmoka nuomininkas.

Iš pirmo žvilgsnio viskas aišku. Bet pabandykite dviem nesutariantiems žmonėms paaiškinti, ką reiškia „nedidelis remontas“.

Pakeisti perdegusią lemputę – viena. O štai pakeisti visą vandens šildytuvą, kuris buvo senas dar prieš Jums atsikraustant, – jau visai kas kita.

Svarbiausia ne vien remonto kaina, o tai, kodėl įranga sugedo ir kokio remonto reikia.

Tai kas moka už sugedusį boilerį?

Paimkime tris paprastus pavyzdžius.

Pirmasis. Bute įrengtas senas vandens šildytuvas. Po daugelio metų naudojimo jis sugenda. Meistras nustato, kad įranga susidėvėjusi, o remontuoti jos nebeapsimoka.

Tokiu atveju išlaidos paprastai tenka būsto savininkui. Nuomininkas neprivalo savo pinigais keisti susidėvėjusios nuomojamo būsto įrangos vien todėl, kad gedimas įvyko jam gyvenant.

Antrasis. Įrenginys sugenda dėl netinkamo naudojimo, savavališko taisymo ar kito nuomininko sukelto pažeidimo.

Tokiu atveju remontą gali tekti apmokėti nuomininkui.

Trečiasis. Dėl įprasto naudojimo prireikia pakeisti nedidelę detalę. Remontas paprastas, nebrangus ir nesusijęs su rimtu įrangos gedimu.

Tokios smulkios išlaidos tam tikrais atvejais taip pat gali tekti nuomininkui.

Tačiau įstatymas nenustato konkrečios sumos, iki kurios moka nuomininkas, o nuo kurios – savininkas. Nėra bendros taisyklės, kad, pavyzdžiui, 100 eurų remontą apmoka vienas, o 200 eurų – kitas.

Vertinama gedimo priežastis, remonto pobūdis, įrangos amžius, naudojimo aplinkybės ir kiti dalykai.

Todėl kilus ginčui labai praverčia meistro išvada apie gedimo priežastį. Kartais būtent nuo jos priklauso, kieno vardu galiausiai bus apmokėta sąskaita.

Beje, vandens šildytuvas Ispanijoje gali būti vadinamas termo eléctrico, calentador arba caldera, priklausomai nuo įrenginio rūšies. Tad kviečiant specialistą pravartu žinoti, kas iš tiesų sumontuota Jūsų bute.

O jeigu sugenda ne boileris?

Panašūs principai galioja ir kitai nuomojamo būsto įrangai.

Jeigu nuomojamame bute buvo skalbyklė, šaldytuvas ar viryklė ir įranga sugenda dėl senumo ar techninio defekto, rimtesniu remontu arba būtinu pakeitimu paprastai turi pasirūpinti savininkas.

Jeigu gedimą sukelia netinkamas naudojimas, atsakomybė gali tekti nuomininkui.

Tas pats galioja ir vandentiekio problemoms.

Jeigu trūksta senas vamzdis, atsiranda nuotėkis dėl susidėvėjusios instaliacijos ar paaiškėja rimtas paslėptas defektas, tai paprastai yra savininko rūpestis.

O jeigu kriauklės vamzdis užsikimšo dėl ten pilamų riebalų ir maisto likučių, priežastis jau kita. Tuomet gali tekti mokėti pačiam nuomininkui.

O kaip dėl oro kondicionieriaus?

Jeigu jis buvo būsto įrangos dalis ir sugedo dėl senumo ar techninio defekto, gali būti pagrindas reikalauti remonto iš savininko. Tačiau konkreti atsakomybė priklausys ir nuo to, kas numatyta sutartyje, kokia buvo įrangos būklė ir kodėl ji sugedo.

Taigi vien pasakyti „jūs naudojotės, jūs ir mokėkite“ nepakanka. Tačiau ir nuomininkas negali reikalauti apmokėti bet kokį remontą, neatsižvelgdamas į gedimo priežastį.

O ką daryti, jeigu savininkas atsisako remontuoti?

Čia susiduriame su skirtumu tarp to, ką numato įstatymas, ir to, ką praktiškai pavyksta išsireikalauti.

Pirmiausia apie gedimą reikia kuo greičiau pranešti savininkui. Geriausia raštu – elektroniniu paštu ar kitu būdu, kad liktų pranešimo ir jo gavimo įrodymas.

Nufotografuokite gedimą, išsaugokite susirašinėjimą ir, jeigu atvyksta meistras, paprašykite raštu nurodyti, kas sugedo ir kokia galėtų būti priežastis.

Tai gali atrodyti kaip nereikalingas formalumas, kol nekyla ginčas. O tada paaiškėja, kad vieno meistro parašyta išvada gali būti vertingesnė už dešimt pokalbių telefonu.

Jeigu savininkas delsia, nereikėtų iš karto savavališkai nutraukti nuomos mokėjimo. Tai gali sukelti dar didesnį ginčą.

Tačiau yra svarbi naujiena.

2026 metų spalio 8 dieną Ispanijoje įsigaliojo nuomos įstatymo pakeitimas, numatantis papildomą galimybę reikalauti būtinų remonto darbų.

Pagal naująją LAU 21 straipsnio 5 dalį, kai gedimas kenkia būsto tinkamumui gyventi, saugumui ar sveikatai, nuomininkas gali raštu pareikalauti remonto, pridėdamas pagrįstą darbų sąmatą.

Savininkui suteikiama 15 kalendorinių dienų nuo tokio reikalavimo gavimo. Per tą laiką jis gali pritarti sąmatai, pasiūlyti kitą tinkamą remonto būdą arba pats pasirūpinti darbais.

Jeigu savininkas neatsako arba be pagrindo atsisako, laikantis šioje nuostatoje numatytų sąlygų, nuomininkas gali atlikti būtinus darbus ir jų pagrįstą, dokumentais įrodytą kainą išskaičiuoti iš būsimų nuomos įmokų.

Tačiau tai nėra leidimas savo nuožiūra išskaičiuoti bet kurią remonto sąskaitą iš nuomos. Turi būti laikomasi nustatytos procedūros, o remontas – iš tiesų būtinas ir pagrįstas.

Svarbu žinoti ir tai, kad šis 2026 metų spalio pakeitimas priimtas karališkuoju dekretu-įstatymu, kuris straipsnio rengimo metu dar laukia parlamento patvirtinimo. Todėl prieš naudojantis šia nauja galimybe būtina patikrinti, ar taisyklė tebegalioja ir ar ji taikoma Jūsų sutarčiai.

O jeigu remontas skubus?

Įstatymas atskirai numato skubius atvejus.

Jeigu gedimą reikia taisyti nedelsiant, kad būtų išvengta didesnės žalos ar labai rimtų nepatogumų, nuomininkas, prieš tai pranešęs savininkui, gali pasirūpinti būtinu skubiu remontu ir reikalauti atlyginti jo išlaidas, jeigu pagal įstatymą už jas atsakingas savininkas.

Tai numatyta LAU 21 straipsnio 3 dalyje.

Tačiau ne kiekvienas nepatogumas automatiškai laikomas skubiu atveju. Todėl, kai tik įmanoma, geriausia suderinti veiksmus iš anksto ir turėti rašytinius įrodymus.

Jeigu gedimas susijęs su dujų nuotėkiu ar kitu tiesioginiu pavojumi, svarbiausia pirmiausia pasirūpinti saugumu ir kreiptis į atitinkamą avarinę tarnybą.

O jeigu remontas užsitęsia?

Yra dar viena nuostata, apie kurią verta žinoti.

Jeigu būste atliekami būtini remonto darbai ir jie trunka ilgiau nei 20 dienų, pagal LAU 21 straipsnį nuomos mokestis turi būti sumažintas proporcingai tai būsto daliai, kuria nuomininkas negali naudotis.

Tačiau tai nereiškia, kad kiekvieną kartą kelias dienas neveikiant boileriui automatiškai priklauso nuomos nuolaida.

Svarbu, kokie darbai atliekami, kiek jie trunka ir kokia būsto dalis dėl jų tampa neprieinama.

O jeigu dėl būtinų darbų būstas apskritai tampa netinkamas gyventi, gali būti taikomos atskiros LAU 26 straipsnio taisyklės dėl nuomos sutarties sustabdymo ar nutraukimo.

Tokiose situacijose verta kreiptis dėl individualios teisinės konsultacijos, o ne pačiam nuspręsti, kad nuo rytojaus nuomos nebereikia mokėti.

O jei sutartyje parašyta, kad viską taiso nuomininkas?

Skaityti nuomos sutartį būtina. Tačiau tai, kad kažkas joje parašyta, dar nereiškia, kad tokia sąlyga visada teisėta.

Nuomojantis būstą nuolatiniam gyvenimui, savininkas negali paprasčiausiai perkelti nuomininkui visų savo įstatyminių pareigų.

Pavyzdžiui, sutarties punktas, kuriame parašyta, kad nuomininkas privalo apmokėti absoliučiai visus remontus, savaime nepanaikina įstatyme numatytos savininko pareigos išlaikyti būstą tinkamą gyventi.

Tai paaiškina ir Andalūzijos vyriausybės informacija apie nuomininkų bei savininkų pareigas.

Tiesa, jei nuomojatės būstą laikinai, pavyzdžiui, pagal sezoninę nuomos sutartį, reikia atskirai įvertinti jos teisinį režimą. 2026 metais šios srities taisyklės taip pat buvo keičiamos, o senesnėms sutartims gali būti taikomos pereinamosios nuostatos.

Todėl, kilus rimtam ginčui, svarbu vertinti ne tik gedimą, bet ir pačią nuomos sutartį.

Kaip sumažinti nesutarimų dėl remonto tikimybę?

Dar prieš įsikeliant verta apžiūrėti ne tik gražiai nudažytas sienas. Patikrinkite, ar veikia vandens šildytuvas, kondicionierius, viryklė, skalbyklė, ar nėra drėgmės požymių.

Jeigu kas nors atrodo įtartinai, nufotografuokite ir paprašykite tai įrašyti į būsto perdavimo dokumentą.

O gedimui jau įvykus, laikykitės paprastos tvarkos:

Geriau skirti šiek tiek laiko dokumentams surinkti iš karto, nei vėliau kelis mėnesius ginčytis dėl kelių šimtų eurų.

O jeigu jau sprendžiate ne remonto, o išsikraustymo iš Ispanijos klausimus, pravers ir mūsų straipsnis apie grįžimą gyventi į Lietuvą bei tai, ką reikia sutvarkyti prieš išvykstant.

Tai kas galų gale mokės?

Jeigu trumpai, nuomininkas neprivalo apmokėti visų gedimų vien todėl, kad gyvena nuomojamame bute.

Savininkas paprastai atsakingas už būsto tinkamumą gyventi ir rimtesnius gedimus, atsiradusius dėl senumo ar techninių defektų. Nuomininkui tenka smulkios su įprastu naudojimu susijusios remonto išlaidos ir jo paties padaryta žala.

Tačiau praktikoje ginčai dažnai kyla būtent tada, kai nesutariama dėl gedimo priežasties.

Todėl prieš mokėdami už remontą išsiaiškinkite, kas sugedo, kodėl sugedo ir ar išlaidos pagal įstatymą tikrai priklauso Jums.

O jei prireiktų lietuviškai kalbančio specialisto, galite pasižvalgyti mūsų „Myliu Ispaniją“ verslų ir paslaugų kataloge. Galbūt rasite tinkamą meistrą ar teisinės pagalbos specialistą savo mieste.

Ir jeigu savininkas tvirtina, kad už remontą privalote mokėti Jūs, paprašykite paaiškinti, kuo jis grindžia tokį reikalavimą.

Nes vien tai, kad sąskaitą patogiau pateikti nuomininkui, dar nereiškia, kad jis privalo ją apmokėti.


Straipsnis parengtas remiantis Ispanijos nuomos įstatymu (LAU), oficialia Andalūzijos administracijos informacija ir vartotojų organizacijos OCU paaiškinimais. Informacija tikrinta 2026 m. lapkričio 4 d. Ypatingas dėmesys skirtas 2026 m. spalio mėnesio įstatymo pakeitimams, kurių tolesnį galiojimą būtina stebėti. Konkretaus remonto apmokėjimas priklauso nuo gedimo priežasties, sutarties sąlygų ir taikomos teisės.